Haremo¹²⁷ kapinės¹²⁸

Mirza keleiviui

Čia jaunutėles kekes iš meilės vynyno  

Imta Allaho skobniui¹²⁹. Čia perlės¹³⁰ rytinės,  

Laimės jūroj pagautos, nūn rojaus imtinės,  

Prieglobstyj amžinatvės, ilsis ant kapyno.  

 

Jas visos malonybės apleido laikinės¹³¹;  

Tiktai šaltas turbonas¹³² žvilga ties gėlyno,  

Lyg šešėlių bunčiukas¹³³ir ant akmens gryno  

Raidės, giauro¹³⁴ išdrožtos, tebspinkso vardinės.  

 

O jūs, Edeno¹³⁵ rožės! Pas tyrąją srovę  

Po drovos lapais dienos jūsų pražydėjo,  

Amžinai prieš netikių ¹³⁶ užslėptos daugovę.  

 

Nūn žvilgys¹³⁷ svetimžemio teršia tą vietovę...  

Atleisk, Pranaše didis! Jis vienas žiūrėjo  

Iš kitataučių verkdams į mūsų senovę.