1. prilankiųjų — palankių, gerai vertinančių.
2. išvirš — iš anksto.
3. visuotinajai — dabar: vistuonei.
4. simpatijai — palankumui.
5. pasiganėdinimo — pasitenkinimo.
6. sykiu — kartu.
7. pagalios — pagaliau.
8. žymes — bruožas, požymis, pėdsakas.
9. prieblindžio marška — metaf.: vakaro prietemos paklodė.
10. bastuoklis — klajoklis.
11. išsiilgimą — ilgesį.
12. įtempė girdą — atidžiai klausė; girda - klausa.
13. išsiilgusio — kupino ilgesio.
14. omenyje — čia: atmintyje.
15. tečiaus — tačiau.
16. gaivalas — gyvis, padaras.
17. užganėdinęs — patenkinęs.
18. akyvumą — įdomumą.
19. ant visados — visam laikui.
20. L. D. K. — Lietuvos didysis kunigaikštis.
21. pergalėjęs — dabar: nugalėjęs.
22. apykaimija — tam tikra apylinkė, parapija.
23. skriodė — vandens išneštas griovys ar duobė.
24. susiramina — dabar: nusiramina.
25. akyžvilgį — dėmesį; nukreipkime žvilgsnį.
26. medega — čia: turinys.
27. tankiausiai — daugiausiai, dažniausiai.
28. pavirto bemaž į nuobodžiuko pasaką — dabar: pavirto nuobodžiuko pasaka.
29. sonetuosna — dabar: sonetuose.
30. įpatiškasis — ypatingas.
31. išsiilgimas — ilgesys.
32. lygsvarę — pusiausvyrą.
33. vis ėjo stipryn ir tobulyn — darėsi stipresnis ir tobulesnis.
34. galūnėse — čia: pabaigose.
35. daidalio — dailininko, dailiadarbio.
36. daug sveria — čia: daug reiškia.
37. apsireiškia — pasireiškia.
38. išsiplėtojęs — čia: išsiskleidęs.
39. įsitikėjimą — pasitikėjimą.
40. užmetimus — priekaištus.
41. įtekmė — įtaka.
42. sariojančią — niokojančią.
43. obalsis — čia: nusigręžimas.
44. rolę — vaidmenį.
45. liuosybė — laisvė.
46. svietui — pasauliui.
47. jungas — našta.
48. tebėr — trump. : tebėra.
49. išdavei — pagimdei.
50. ant milijonų širdžių — šnd.: milijonui širdžių.
51. mūs — čia: mūsų.
52. sauja — delnai ir pirštai sudėti taip, kad galima būtų ką paimti, pasemti.
53. ainiams — palikuonims.
54. tyrai — vok. Steppen, slav. stepy, cmenu. Herodotas V metašimtyje Kristui negimus ir kiti vėlyvesni graikų ir rymėnų rašytojai mini Pietų Rusijoje ūpę Ƭύρας (variantai Ƭύρης, Ƭύρις) ir ant jos kranto miestą to pat vardo. Ammiano raštuose apie 590 metus po Kristaus užgimimo šita upė pirmą kartą vadinta Danastris, dabar Dniestras. Anot Nesselmano toji pat upė buvusi lietuvių vadinama Tyrulė. (Mitteilungen d. Lit. lit. Gesell. I, 322), Aplinkiniai gyventojai anot Herodoto liudijimo vadinęsis Ƭυραϊται. Strabono (gimė apie 66 m. prieš Kristų, mirė apie 24 m. po Kristaus) ir Ptolemėjaus (gyveno vidur-antro metašimčio Kristui užgimus) laikais Trakų tautelė gyvenusioji rytų linkui nuo upės Tyro buvo vadinama Ƭυραγέται, Ƭυραγγέται. Iš to, rodos, aišku, kad jau tuomet aname krašte būta žodžio tyras, regimai, reiškiančio tą pat, ką šiandien stepai, todėlei vertime vartojame žodį tyrai. Gyvoji lietuvių kalba šitą mūsų išvedimą patvirtina. Tyrelis — Šiaulių apskr. (Kauno gub.) reiškia pelkes, plačias ilgas lygmes, žemas vietas, apaugusias samanomis ir kerpėmis, tankiai uogomis, kaip mėlynės, vaivorės, bruknės, spangės, avietės, tik reta kur medeliais. Vietomis pasitaiko ežerėliai tai ypatinga, kad juose lyg kas kaukia, ūžia, tarpais niekad neužšąla. Manoma, juos turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais. Tyreliuose daugybė veisiasi gervių, laukinių žąsų, ančių, ir įvairių kitų paukščių. Ką Šiaulių apskričio Gruzdžių, Šakyno, Kruopių Joniškės, Žagarės parapijose žmonės vadina tyreliu, tai apie Gaidę Ežerėlių apskrityje (Kauno gub.) vadinama trakai, trakeliai, kurie tečiaus biškį už anuos aukštesni ir kai kur ariami. Be to plg. Tyruliai, dvaras Kražių valsč., tyrlaukiai, tyrimė ir k. ž.
55. luotas — iš medžio išskobtas laivelis, valtis.
56. Irstaus — trump.: irstausi.
57. koralas — yra tai kalkinės medžiagos krovinys, padarytas, taip vadinamų, gyvakrūmių gyvulėlių. Prie tų gyvakrūmių priguli ir polipai. Labai dažnai iš tokių krovinių pasidaro mariose salos.
58. bužanas — Ukrainoje ir Paberėžyje bužanais vadinami dideli žalvos krūmai; jie, vasarą pražydę, maloniu įvairumu puošia lygumas.
59. kurhanas — kapavietės rūšis, pilkapis.
60. dangun — dabar: į dangų.
61. žvėrinė — Senovės lietuviai aušrinę vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine, t. y., žvėrinė žvaigždė, nes jai tekant, pradedą vilkai medžioti. Tokios žvaigždės žvėrinės buvo pas lietuvius kelios: didžioji žvėrinė — Jupiteris arba Saturnas, mažoji žvėrinė — Marsas. (sk. Э. Вольтерь. Литовский Катехизись Н. Даукши.С.-Петербургь. 1886. „Западно-русское свидетельство о литовских богах” p. 177. )
62. sakalinės — sakalo.
63. Pratįso mano klausas — man beklausant.
64. ar nepasikakys — ar nepasigirs.
65. paviljonas — statinys, čia: pastato reprezentatyvioji dalis.
66. kasnykas — kasininkas, kaspinas.
67. žieduotinė — sužadėtine.
68. karčių — vėzdas, lazda.
69. marininkai — jūreviai.
70. polipas — yra tai namų gyvūnas panašus į augalą. Jų daugybės gyvena krūvon susimetę ir suaugę vieni su kitais. Polipai turi kietą apvalkalą, panašų į kalkakmenius, iš kurių pasidaro koralai.
71. hidra — tai labai nuodinga marių gyvatė, turinti plokščią plaukimui uodegą. Hidros veisiasi Indijos vandenyne ir jo pakraščiuose.
72. jon — į jį.
73. mareivystė — jūreivystė.
74. baidyklė — šmėkla.
75. laivininks — jūreivis.
76. sėdyklė — sėdynė.
77. dausos — padangė.
78. vaidentuvė — vaizduotė.
79. ant krūties laivinės — ant laivo krūtinės.
80. pajėga krūtinės — krūtinės jėga, energija.
81. mareiviams — jūreiviams.
82. įbingęs — įsigalėjęs.
83. juojaus — jo.
84. melsties — dabar: melstis.
85. ketvirtžemis — ketvirtadalis žemės (rutulio).
86. mitrus — čia: mūrus.
87. Dlv’al — sulyg senobinės persų mitologijos piktosios dvasios, kitados viešpatavusios ant žemės, paskui angelų ištremtos, dabar gyvenančios ant pasaulio parubės už kalno Kaf.
88. karavanas — arab. kervan — Rytų krašte keliauninkų draugija, susidedanti iš pirklių, maldininkų ir kitų keliautojų.
89. Viršukalniai liepsnoja... — Saulei nusileidus, dar kai kurį laiką Čatirdago viršūnės išrodo tarsi ugnyje, nuo atsimušančių į jas saulės spindulių.
90. Allahas — arabų ž. — Taip mahometonai vadina Dievą.
91. chilatas — vadinama pagarbos skraistė, sultono teikiamoji aukštiems viešpatijos valdininkams
92. gamtjūra — gamtos jūra.
93. apvadas — aplink ko einantis kelias.
94. Mirza — persų ž. — jeigu stovi prieš vardą, tai reiškia ponas, o jeigu po vardo, tai — kunigaikštis.
95. kelių padausinių — kur nesimato kelių.
96. Turban — turkų ž. — taip rytiečiai vadina vyrų galvos apdangalą, susuktą iš ilgos skaros.
97. Čalirdagas — aukščiausias Krymo retežyje kalnas pietų krašte, iš tolo beveik 200 varstų iš visų pusių matomas paveiksle didintėlio mėlsvos varsos debesio.
98. Bachičisarajus. — Dauboje, kalnų vainiku apsiaubtoje, yra miestas Bachčisarajus, kitkart Girajų, Krymo Chanų, sostinė.
99. baša — paša, Turkijos ir Egipto pareigūno titulas senovėje.
100. skėreliai — laumžirgai.
101. vijoklės — vijokliai.
102. €han’as — totor. ž. Taip vadinama totorių viešpačius.
103. Baltazaro raidas — „Tąją valandą pasirodė pirštai, lyg žmogaus rankos, rašančios prieš žibintuvą ant sienos karaliaus svetainėje, o karalius (Baltazaras) žiūrėjo į rašančios rankos sąnarius. (Danieliaus Pranašystė. V. 5, 25–28).
104. džamija — Mesdžid arba džami — yra tai paprasti mečetai, mahometonų bažnyčios. Jų kampuose iš lauko esti laibučiai, dangun išbėgą kuoreliai, vadinami minaretais bei menarais. Šituos pusiau liemenį perjuosia galerija vardu šurfe, iš kurios muezzinai, t. y. garsintojai, kviečia žmones melstis. Tas iš galerijos giedamasis šauksmas vadinasi izan. Penkis kartus per dieną paskirtomis valandomis girdėti izanas nuo visų minaretų, o grynas-skardus muezzinų balsas maloniai skamba muzulmonų miestų padangėje, ypač jog ten, nebvažinėjant ratais, rami viešpatauja tyluma. (I. Senkowski. Collectanea T, II p. 66).
105. dievuotojas — dievotas, pamaldus žmogus.
106. šviesylas — šviesulys.
107. į gūžynę — pas mylimąją.
108. didžgulbė — didžioji gulbė.
109. vylų — viliojantį.
110. kiparisas — amžinai žaliuojantis šiltųjų kraštų medis.
111. ūksmės — pavėsis.
112. Divan — pers., daivan arab. — Rytuose reiškia vastybės tarybą, taipgi eilių rinkinį. Pas mus reiškia kilimą arba kaurą.
113. Eblisas — arba Iblis taipgi Garazel reiškia Liuciferį pas mahometonus.
114. pamarškė — palapinė.
115. Farisas — karžygys, pas arabus-beduinus.
116. mėlis — mėlynumas.
117. Potockaitės karstas. — Netoli Chanų rūmų tebėr kapinės, rytų skonyje statytos, su apskritu kaupu. Krymo liaudyje užsiliko pasaka, būk šį paminklą pastatęs Kirym-Girajus savo meilužei, belaisvei lenkei iš Potockių namo. Autorius moksliškai iš gražiai parašytos „Kelionės po Krymą”, Muravjev-Apostolas sako, kad toji pasaka esanti be pamato, ir kad tame rakšte esanti palaidota tūla gruzinaitė. Nežinome kuo jis remia savo nuomonę; nes užmėtinėjimas, būk totoriai vidur aštuonioliktojo amžiaus nebegalėję taip lengvai Potockių merginų grobti ir gabentis, neturi pagrindo. Žinomi pastarieji kazokų maištai Ukrainoje, kur nemaž buvo suimta žmonių ir parduota kaimynams totoriams. Lenkijoje daugel yra aukštesnės kilmės šeimynų Potockiais vardu, ir paminėtoji imtinė ne būtinai turėjo prigulėti prie garsiųjų Huraaniaus tėvūnų, kurie mažiau kentėjo nuo totorių ir kazokų. Iš liaudies pasakos apie Bachčisarajaus grabvietę rusų dainius Aleksandras Puškinas ypatingu savo talentu parašė apysaką — „Bachčisarajaus Fontana”.
118. linksmuos sodnuos — linksmuose soduose.
119. Suvytai — nuvytai.
120. radastėlė — džiaugsmas.
121. plestekėlė — dabar: plaštakė, drugys.
122. žiemė — mėlynai žydinti darželių gėlė.
123. skliautimo — čia:dangaus.
124. Kodrin — Kodėl.
125. žvilgys — žvilgsnis.
126. išsilgimo — ilgesio.
127. Haremas — arabų ž. — Taip vadinami namai,kur gyvena turkų moterys.
128. Haremo kapai — Gražiame sodne tarp morvamedžių ir išbėgusių popelių stovi Chanų ir Sultonų, jųjų žmonų ir giminių karstai iš baltojo marmoro... Arti tos vietos dviejose trobose guli sumesti be tvarkos grabai; kitados jų būta gražiai papuoštų, šiandien kiokso nuogos lentos ir juodos skaros.
129. skobnis — senovinis stalas.
130. perlė — kitaip žemčiūgas — yra tai sukietėjęs šviesus sidabrinės spalvos tvaras panašus į apskritą grūdą, randamas tūlų kiaukerų viduryje. Būdamos labai gražios ir žėrios, perlės yra dideliai branginamos ir vartojamos kaipo papuošalas.
131. laikinės — laikinos.
132. šaltas turbonas žvilga... — Muzulmonai stato ant vyrų ir moterų grabų akmeninius gaubtuvus, abejai lyčiai kitokio pavidalo.
133. bančiukas — turkų kareivijos garbės ženklas.
134. giauras — reiškia netikėlį. Taip muzulmonai vadina krikščionis.
135. Edenas — žydų žod. — reiškia rojų, linksmybių vietą.
136. netikis — netikėlis.
137. žvilgys — žvilgis, žvilgsnis.
138. Baidarai — graži pakalnė, kuriąja važiuojama linkon pietinio Krymo kranto.
139. galvatrūkčiais — labai greitai, smarkiai.
140. vytinio — iš vytelių pintas lankstus botkotis.
141. regyklos — vaizdai.
142. Euksinas — iš graik. Πόυτος εΰξειυος, dabar vadinama Juodosios marės.
143. pas krantą — dabar: į krantą.
144. žioklė — čia: chaosas.
145. Katarakta, graik. καταράκιης — vandenkritis, vandens sukurys.
146. Alušta — viena gražiausių Krymo vietų. Ten jau šiaurių vėjai niekad nesiekia ir keleivis dažnai lapkrityje ieško pavėsio po dideliais dar žaliais riešutų medžiais.
147. namazas — musulmonų religinė apeiga.
148. Kalifas (arabų ž.) — turkų sultono, kaipo mahometonų viršininko titulas.
149. rubinas ir granatas — brangūs akmenys raudonos spalvos.
150. Lyg Kalifų rožančiaus rubiną — granatą. — Muzulmonai meldžias ant rožančių, kuriuos žymesnieji vartoja susielintus iš brangiųjų akmenėlių. Mormedžiai ir granatai, gražiais raudonuodami vaisiais, puikiai dabina visą pietinę Krymo užuolanką.
151. varsingoms — spalvingomis.
152. ūžmas — ūžimo garsas, ūžesys.
153. žaginė — rąstas neapkapotomis šakomis.
154. pasaulių švietėja — čia: saulė.
155. Trūksta — sudūžta, suskyla.
156. škarlatas — purpuras.
157. bastus — klajojantis.
158. kvapsniai — aromatas.
159. Širdin — čia: širdžiai.
160. Padišachas — Turkijos sultono titulas.
161. Lyg Gabrielius. — Palieku Gabrieliaus vardą, kaipo visiems žinomą; betgi tikruoju dangaus sargu pagal Rytų mitologiją tėra Rameh — Arcturo žvaigždynas — viena iš dviejų didžiųjų žvaigždžių, vadinamų As Semekein.
162. daboja — saugo.
163. patrakę — pakvaišę.
164. Janičarai, turk. jeni-tšeri, jaunieji kareiviai.
165. prarakę — pradūrę.
166. adiniuoja — audžia.
167. kentimų — skausmo, kančių.
168. drogmanas arba dragomanas — tai yra tulkius arba vertikas prie pasiuntinybių Rytų šalyse.
169. tvėrimų — sutvėrimų.
170. šalyp — šalia.
171. dailios lytis — moterys.
172. Salgiras — Krimo upė tekanti iš Čatirdago pažemės.
173. vilyklės — vilionės.
174. rinktinį — išrinktąjį.
175. Čufut-Kalė — miestelis ant aukštos uolos; namai pakraščiu stovintys pa- našūs į kregždžių lizdus; takas, kur einama ant kalno, yra pa- vojingas it kabąs ties pakriaušiu. Pačiame miestelyje namų sienos vienijasi beveik su uolos rentiniu; dirstelėjus pro langą, žvilgis dingsta neišmatuojamoje gelmėje.
176. Čia jojiks arklio kojoms skiria savo protą. — Krymo arklys sunkioje ir pavojingoje kelionėje rodosi turįs tam tikrą atsargos bei tikrumo instinktą: pirm žengdamas, laiko koją ore ir, ieškodamas akmens, bando, ar tikrai galima žengti ir stoti.
177. Bingus — gražus, smarkus.
178. skrodė — vandens išneštas griovys ar duobė.
179. vyzdys — akies vyzdys.
180. Al-Kalras — vietos vardas.
181. versmakė — šulinys.
182. in gylę — į gilumą.
183. niškakėjęs — neišvertęs.
184. tatai — to.
185. plūko — teka.
186. Paukštis-kalnas — žinomas iš Tūkstančio naktų. Yra tai garsus persų mitologijoje paukštis Limurgas, dažnai rytinių poetų aprašinėtas. „Didelis jisai — sako Firdusi Šah-Nameth’e — kaip kalnas, o drūtas kaip tvirtynė; dramblį nuneša savo naguose”, ir toliaus: „išvydęs karžygius (simurgas) pakilo kaip debesys nuo uolos, ant kurios gyvena ir traukė oru lyg vėsula, mėtydamas šešėlį ant raitelių kariaunos”, (Sk. Hammer: Geschichte der schönen Redekünste Persiens, Vien, 1818, p. 65). Nuo viršaus kalnų, iškilusių aukščiaus debesų srities, jeigu žvilgterėsime ant ūkų, plaukiojančių viršum marių, rodosi gulį ant vandens pavydale didelių baltų salų. Šitą įdomų fenomeną pastebėjau nuo Čatirdago.
187. stiebines — esančias ant stiebo.
188. kasnykas — kasninkas, kaspinas.
189. skriautas — čia: kakta.
190. įbingęs — įsigalėjęs.
191. in pavojų — pavojuje.
192. kaupokas — senovės karių kepurė.
193. Balaklavos pilies griuvėsiai. — Ant Balaklavos kalnų stūkso griuvėsiai stiprovės, kurią buvo pastatę graikai, Mileto išeiviai. Paskui genujiečiai čia pastatė Čembalo tvirtapilę.
194. į grioves — į duobes.
195. kiaušės — lukštai, nuolupos.
196. erbas — vok. die Erbe — tėvų palikimas; iš to netaisyklingai kilo lenkų „herb” ir rusų „gierb” — bajorų giminių ženklai.
197. rykio — valdovo, karaliaus.
198. Čionai — čia.
199. mongolas — tautos vardas, kuriuo čionai pavadinti totoriai, Krymo gyventojai.
200. mekkietis — išpažintojas mahometonų tikėjimo, kurio centru yra miestas Mekka Arabijoje.
201. namazas — musulmonų relgihinė apeiga.
202. apie — čia: aplink.
203. pilyj — trump.: pilyje.
204. Vėluvos — vėliavos.
205. verpetas — sukūrys.
206. seklius — gubrys jūroje netoli kranto.
207. tečiaus — tačiau.
208. kiaukerus — kriaukles.
209. Kensmas — geismas.
210. Bardan’as — muzikališkaa rytiečių instrumentas.
211. bard’nas — viduramžių styginis instrumentas, liutnios atmaina.
212. blėdis — žala.
213. Vanagas — Tarp likusiųjų Mickevičiaus literatiškų palaikų p. Libravičius surado soneto „Jastrząb” variantą (sk. Pamiętnik Tow. flit. im. A. Mickiewicza, t. V p. 306), kuris tapo pirmą kartą atspaudintas pilnoje Paryžiaus laidoje Mickevičiaus veikalų (1860–1861). Kadangi šitas sonetas Mošinskio Albume užvardintas „Jastrząb — na wysokošci Kikii“, tai yra priskaitomas prie Krymo Sonetų ir greta su jaisiais spaudinamas. Sonetą „Jastrząb” galima laikyti neužbaigtu, nes turi tiktai 13 eilučių; ale jogiai mintis jame pilnai užbaigta, tai priderėtų jį priskirti veikiaus prie rūšies sonetų, vadinamųjų „sonnets acephale* ou tronques”. (Welti Geschichte des Sonettes in der deutschen Dichtung. Leipzig, 1884 p. 134). Sonete „Jastrząb” Mickevičius palygina savo nelaimingą, kaipo ištremtinio, likimą su likimu vanago, kurį audra, pastvėrus, metė į tolimą šalį; ten jis prieglaudos ieško ant laivinio pratieso. Plg. A. Puškino „Узник” (1822). „Giovannal”, apie kurią poetas mini šiame sonete, yra ne kas kita, kaip ponia Sobanskienė (sk. Wilhelm Bruchnalski. Dzieła A. Mickiewicza, wydanie Towarz. Literack. Lwów, 1900, „Wstęp” p. 12).
214. Bėdinas — vargšas.
215. tebijos — dabar: tebijo.
216. prityrimą — patirtį.
217. marėj — jūroje.
218. baidyklių — šmėklų.
219. vilyklių — vilionių.
220. vilbina — traukia viliojant.
221. Būdama pavojinga — čia: būdama pavojuje.
222. dar ieškai mąsyklių — čia: kitiems spendi spąstus.
223. Simefeo Div’as. — trimis varstais nuo Alupkos vakarų linkui yra smagi vietelė Simei’s. Tenai gražioje marių pakrantėje stovi maža uolaitė „Vienuolis”, kiek toliaus mariosė niūkso milžiniška uola vadinama „Div’as” (totor. ž, — milžinas). Šiedvi uoli bene bus kadai-kitkart atskilusi nuo gretimų Simei’so kalni) ir čionai nukritusi. Ant Div’o uolos veda ilgos kopėčios, akmenyje iškaltos. Prisilaikant šalę laiptų padirbtos geležinės tvorelė?, galima be pavojaus ir nuovargio pasiekti uolos viršų. Iš ten matyti vienapus plati marių panorama, kitapus graži kalnų eilia. Netoli kranto, prieškalnyje, riogso genujiečių, kurie viduramžyje šį kraštą valde, pilies griuvėsiai.
224. Simeis — Simeizas - miestelis Kryme.
225. akyvas — status.
226. masina — žavi, vylioja.
227. tvyla — stukso.
228. vėsulai — stiprūs vėjai.
229. amžinyvas — amžinas.
230. neg — trump.: negu.
231. grožybė — grožis.
232. laikinis — laikinas.