Bachčisarajus naktį

Skirstosi iš džamijų ¹⁰⁴ dievuotųjų¹⁰⁵ minia,  

Izano aidas dingsta pavakarį tylų;  

Paraudo susigėdus aušra nuo šviesylų¹⁰⁶,  

Gaisus nakties karalius kopia į gūžynę¹⁰⁷.  

 

Jau žibintuvai žvykso po dangaus tuštynę;  

Tarp jųjų plūkuriuoja vienas debesylų,  

Kaip snaudžianti didžgulbė ¹⁰⁸ po ežerą vylų¹⁰⁹,  

Jos sparnai paauksuoti, krūtis sidabrinė.  

 

Čia kipariso¹¹⁰ ūksmės¹¹¹ ir menaro tįso,  

Toliaus aplink granitų milžinai juoduoja,  

Lyg šeitonai susėdę divone¹¹² Ebliso¹¹³  

 

Po tamsumos pamarške¹¹⁴; kartais sužaibuoja  

Kibirkštis ant viršūnės, ir vytim Fariso¹¹⁵  

Miegantį dangaus mėlį¹¹⁶ švyst-švyst sidabruoja.