Adomui Mickevičiui

Kentėtojau meilės, Karaliau poetų!  

Tu milžino siela tėvynę mylėjai,  

Aukodamas save liuosybės⁴⁵ idėjai,  

Dainuodamas Lietuvą užmiršusiam svietui⁴⁶ .  

 

Deja, pats po jungu⁴⁷ gyvenimo kietu,  

Palaiminti laisve tautos negalėjai,  

Bet misijos tavo tebėr⁴⁸ pasekėjai,  

Jie dvasią įkūnys giesmių išauklėtų.  

 

Garbė tau Lietuva, kad išdavei⁴⁹ vyrą,  

Kuris ant milijonų širdžių⁵⁰ viešpatauja;  

Kieno gi begirdim aukštybėse lyrą?  

 

Tai žvaigždės pasėtos mūs⁵¹ Genijaus sauja⁵².  

Ant įgimto skliauto per spinduli tyrą  

Atskleidžia senovę, ainiams⁵³ pranašauja.