Kelias ties Čufut-Kalės¹⁷⁵ pakriaušiu

Mirza ir Keleivis

MIRZA

Pasimelsk, leisk pavadį, užsigrįžk, varguoli;  

Čia jojikas arklio kojoms skiria savo protą¹⁷⁶.  

Bingus¹⁷⁷ arklys! Matai, kaip žvalgo skrodės¹⁷⁸ plotą?  

Klaupia, kilst! Išsitiesęs davė ton-pus šuolį,  

 

Ir kabo. — Nežiūrėk ten! Tenai vyzdžio¹⁷⁹ puolį  

Neatmuš Al-Kairo¹⁸⁰ versmakė¹⁸¹ giedrota;  

Ir ranka ten nerodyk, ranka neplunksnota;  

Ir minties ten neleiski, nes bedugnės guoly  

 

Kaip inkaras iš valties metamas in gylę¹⁸²,  

Perkūnu kris, bet marių gelmės niškakėjęs¹⁸³,  

Vaitį apvers ir stačiai nugrumzdės į žiotis.  

 

KELEIVIS.

Mirza, aš dirstelėjau! Per pasaulio skylę  

Mačiau... miręs apreikšiu, ką esmi regėjęs —  

Žmonių kalba negali tatai¹⁸⁴ išgiedoti.