Simeiso divas²²³

Tenai, kur Krymo Simeis²²⁴ akyvas²²⁵,  

Iškėlęs galvą, žiūri į Euksiną;  

Tenai, kur marios, lyg sidabras gyvas,  

Tolydžio kruta, vilnimis masina²²⁶;  

 

Tenai didžiulė tvyla²²⁷ uola — Divas.  

Jį bangos graužia, vėsulai²²⁸ skandina,  

Tačiau bestovi tvirtas- amžinyvas²²⁹,  

Lyg Kaf-kalnynas, kurį Dievai gina.  

 

Sonetai, jūs tai esat tas paminklas!  

Tiktai tvirtesnis neg²³⁰ anas uolinis,  

Ir amžinesnis neg pati Juodmarė.  

 

Grožybė ²³¹ jūsų — tai tikriausias ginklas,  

Kurio joks kardas nepasieks laikinis²³²,  

Nes mūzos dailę jumyse uždarė.  

 

M. G.