Keleivis
Šalis
turtų bei grožio štai po mano pėda,
Ties galva dangus giedras, šalyp
170 dailios lytis
171;
Kodėl sielą vilioja tolimosios sritys
Ir — deja! Juo nutolęs laikas širdį ėda?
Lietuva!
Tavo girios maloniau man gieda,
Neg Baidarų lakštutės, Salgiro
172 mergytės,
Linksmiau tavo liūlynuos būdavo lankytis,
Neg mindžiot ananasų ir mormedžių žiedą.
Taip
toli! Taip įvairios vilyklės
173 masina!...
Kam gi sklaidus svajoju nuolatai merginą,
Kurią dienų jaunystėj taip įsimylėjau?
Ji brangioj tėviškėje, kurią pralaimėjau,
Kur jai primena viskas jos širdies rinktinį
174,
Mindama mano ženklus ar bent mane mini?...